skretna

skretnà scom. (4) menk. 1. Snt, Plk, Skr kas nešvarus, suskretėlis: Kurs apskretęs, tas skretnà J. Tai žmogus – tikras skretnà: prie sienos pristumtum, ir priliptų! Gl. Nors kartą apsišvaryk, tu skrẽtna! Pžrl. ^ Suskretus kaip skretna LTR(Grk). 2. NdŽ, LKGI329 prk. kietaširdis, šykštus žmogus: Iš tokio skretnõs, aišku, nieko negausi! Trg.